- sūrininkas
- sū́rininkas, sū́rininkė dkt.
.
.
sūrininkas — sūrininkas, ė smob. (1) BŽ553; LL223, Ser 1. DŽ, NdŽ sūrių dirbėjas: Buvo pasamdytas sūrininkas sūriams dirbti Užv. 2. L94, NdŽ sūrių prekiautojas. 3. LKGI341 sūrių mėgėjas: Sūrininkas neišpasakytas! rš … Dictionary of the Lithuanian Language